Demografinių tyrimų ir ekspertizių centras

Lietuvoje gimstamumas pasiekė istoriškai žemą lygį, tačiau vertinant demografinę situaciją svarbu atsižvelgti ne tik į gimstamumo rodiklius, bet ir į ilgalaikius gyventojų struktūros bei migracijos pokyčius. DTEC mokslinis vadovas prof. dr. Domantas Jasilionis LRT.lt pabrėžia, kad šiuo metu Lietuvos gyventojų skaičiaus pokyčius labiausiai lemia migracija, o mažas gimusiųjų skaičius iš dalies yra ankstesnių demografinių procesų pasekmė. Reproduktyvaus amžiaus moterų Lietuvoje nuo 1990 m. sumažėjo maždaug trečdaliu, todėl net ir padidėjęs vidutinis vaikų skaičius vienai moteriai artimiausiu metu nesukeltų didelio gimimų skaičiaus augimo.

Pasak prof. D. Jasilionio, gimstamumo politikos rezultatai turėtų būti vertinami ilgalaikėje perspektyvoje, o sprendimai grindžiami moksliniais tyrimais ir kitų šalių patirtimi. „Mokslas vis dėlto gali pateikti orientyrus ir investicijų kryptis“, – teigia DTEC mokslinis vadovas. Tarptautinė patirtis rodo, kad prioritetas turėtų būti ne vienkartinės finansinės paskatos, bet šeimoms skirtų paslaugų plėtra, lopšelių ir darželių prieinamumas bei geresnės galimybės derinti vaikų auginimą su darbu ir profesine karjera.

Plačiau – LRT.lt publikacijoje „Nei diskotekos, nei pinigai? Gimstamumo problemų sprendimas gali trukti dešimtmečius“.

Šaltinis: Valstybės duomenų agentūra, 2026.

Tarptautiniu mastu rengiamos Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) ir kitų institucijų demografinės prognozės suteikia galimybę apytikriai įvertinti pasaulio, regionų ar atskirų valstybių demografinius pokyčius, tačiau bendra globaliais pokyčiais ir modeliavimu pagrįsta metodika ne visada leidžia tiksliai atspindėti šalių nacionalinius ypatumus. Dėl to šie vertinimai Lietuvos atveju gali būti mažiau tikslūs. Remdamasi oficialiosios statistikos duomenimis ir siekdama užtikrinti patikimesnes ir Lietuvos kontekstui pritaikytas prognozes, Valstybės duomenų agentūra kartu su Demografinių tyrimų ir ekspertizių centro ekspertais parengė 2026–2100 metų gyventojų skaičiaus Lietuvoje prognozes.

Prognozės sudarytos modeliuojant įvairius šalies demografinės raidos scenarijus ir remiantis Lietuvos ir kitų Europos valstybių patirtimi. Scenarijai apima ir deterministines prielaidas, ir tikimybinius vertinimus, leidžiančius įvertinti prognozių paklaidą bei tikėtinus rezultatų intervalus. Įvertinus 12 skirtingų gimstamumo, mirtingumo ir migracijos scenarijų – nuo optimistinių iki pesimistinių – kaip pagrindas pasirinktas labiausiai tikėtinas scenarijus (vidutinio gimstamumo, vidutinio mirtingumo ir vidutinės neto migracijos). Šio scenarijaus rezultatus agentūra rekomenduoja naudoti valstybės institucijoms ir kitiems duomenų vartotojams planavimo ir analizės veiklose.

Plačiau apie Lietuvos demografinės prognozes galima paskaityti Valstybės duomenų agentūros informaciniame pranešime.

Šiandien Valstybės duomenų agentūros generalinė direktorė dr. Jūratė Petrauskienė pristatė svarbiausius praėjusių metų rodiklius: BVP, demografijos, užsienio prekybos, prekybos, pramonės, paslaugų statistikos, darbo užmokesčio, užimtumo ir nedarbo. Apžvelgė, kaip sekėsi šalies ekonomikai 2024-aisiais, kaip keitėsi kainos, su kokiomis šalimis prekiauta, kokios naujos rinkos atsivėrė. Taip pat, kokie socialiniai ir demografiniai pokyčiai vyksta visuomenėje. Pagrindinius šalies demografinius rodiklius komentavo Demografinių tyrimų ir ekspertizių centro direktorius sociologas dr. Daumantas Stumbrys. Ekonominius pokyčius komentavo ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

Transliacija buvo galima stebėti per Facebook ir Youtube platformas. Kviečiame žiūrėti Valstybės duomenų agentūros konferencijos „2024 m. pagrindiniai ekonominiai ir socialiniai rodikliai“ įrašą.

Šiandien Valstybės duomenų agentūros generalinė direktorė dr. Jūratė Petrauskienė pristatė svarbiausius praėjusių metų rodiklius: BVP, demografijos, užsienio prekybos, prekybos, pramonės, paslaugų statistikos, darbo užmokesčio, užimtumo ir nedarbo. Apžvelgė, kaip sekėsi šalies ekonomikai 2023-aisiais, kaip keitėsi kainos, su kokiomis šalimis prekiauta, kokios naujos rinkos atsivėrė. Taip pat, kokie socialiniai ir demografiniai pokyčiai vyksta visuomenėje. Pagrindinius šalies demografinius rodiklius komentavo Demografinių tyrimų ir ekspertizių centro direktorius sociologas dr. Daumantas Stumbrys. Ekonominius pokyčius komentavo ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

Kviečiame žiūrėti Valstybės duomenų agentūros konferencijos „2023 m. pagrindiniai ekonominiai ir socialiniai rodikliai“ įrašą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Lietuvos mokslo taryba organizavo konferenciją „Demografinės tendencijos Lietuvoje: pagrindiniai pokyčiai, iššūkiai ir ateities prognozės. Demografinės pusiausvyros beieškant”. Renginio tikslas – stiprinti mokslininkų (-ių), politikų (-ių) ir praktikų (-ių) bendradarbiavimą, sprendžiant Lietuvos visuomenės raidai aktualius demografijos iššūkius. Konferencijoje pranešimus skaitė ir diskutavo demografai, sociologai (-ės), politinių ir visuomeninių institucijų atstovai (-ės): Domantas Jasilionis (Makso Planko demografinių tyrimų instituto mokslo darbuotojas), Vaida Jankauskaitė (Vyriausybės strateginės analizės centro vyr. politikos analitikė, Donata Telišauskaitė-Čekanavičė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo grupės vyresnioji patarėja), Živilė Kėrytė (VšĮ Šeimos santykių instituto šeimos mediatorė), Daumantas Stumbrys (Demografinių tyrimų ir ekspertizių centro vadovas), Sarmitė Mikulionienė (LSMC Sociologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja), Marius Čiuželis („Sidabrinės linijos“ bendraįkūrėjas), Lijana Gvaldaitė – (Nacionalinės šeimos tarybos narė).

Konferencijos programa https://byt.lt/mSna4

Įrašas: https://youtube.com/live/IuOPTQcYR3M?feature=share

Valstybės duomenų agentūra 2023-01-16 paskelbė informacinį pranešimą Demografijos tendencijos, kuriame apžvelgia Lietuvos demografinę situaciją. 2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 860 tūkst. nuolatinių gyventojų – 54 tūkst. daugiau negu prieš metus, remdamasi išankstiniais duomenimis, praneša Valstybės duomenų agentūra.

2022 m. nuolatinių gyventojų skaičiaus pokyčiui įtakos turėjo dėl didelio karo pabėgėlių iš Ukrainos skaičiaus padidėjusi teigiama neto tarptautinė migracija – 72,4 tūkst. daugiau žmonių imigravo negu emigravo – ir neigiama natūrali gyventojų kaita – 18,4 tūkst. daugiau žmonių mirė negu gimė kūdikių. Plačiau apie tai skaitykite čia.

Remiantis Jungtinių Tautų Organizacijos prognozėmis pasaulio gyventojų populiacija 2022 metų lapkričio 15 d. peržengė 8 mlrd. ribą. 1800 metais žemėje gyveno 1 milijardas ir nuo to laiko gyventojų sparčiai daugėjo. Tačiau augimo tempas nuo 1950-ųjų sulėtėjo maždaug du kartus. Prognozuojama, kad jau nuo kito amžiaus gyventojų skaičius turėtų stabilizuotis. Plačiau apie vis augančią žmonių populiaciją LRT laidoje „Svarbi valanda“ pasakoja VDU Demografinių tyrimų centro mokslo darbuotojas ir DTEC vadovas Daumantas Stumbrys. Laidos įrašą galima pamatyti čia.

Prieš jau beveik daugiau nei dvejus metus prasidėjusi pandemija, su tuo susiję pokyčiai įvairiose gyvenimo srityse ir daugiau laiko praleidžiamo namų erdvėje, paskatino kūdikių bumo prognozes. Vis dėl to, pasak Demografinių tyrimų ir ekspertizių centro ekspertės Dovilės Galdauskaitės, pandemijos efektas gimstamumui Europoje nėra vertinamas vienareikšmiškai. „Kai kuriose šalyse stebimas neženklus gimstamumo padidėjimas, kitose – sumažėjimas arba jokio poveikio. Taip pat stebima regioninė variacija, kuri priklauso nuo šalies, pandemijos bangos etapo ir pandemijos valdymo priemonių įvedimo laiko bei trukmės“. Plačiau apie tai skaitykite čia.

Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komitetas rudens sesijos veiklą tęsia keldamas demografijos tendencijų ir jos probleminių aspektų klausimus: kaip žmogiškųjų išteklių trūkumas paveiks šalies ekonominį gyvenimą ir darbo rinką, kiek opi visuomenės senėjimo ir galimo šalies „išnykimo“ problema,  kaip Lietuva atrodo Europos demografiniame kontekste bei kaip šalies strateginiai demografijos politikos tikslai dera tarpusavyje.

Posėdyje dalyvavę Vyriausybės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos banko atstovai ir ekspertai iš Demografinių tyrimų ir ekspertizių centro, Lietuvos socialinių mokslų centro ir Vyriausybės strateginės analizės centro STRATA vieningai sutarė, kad demografinė situacija Lietuvoje reikalauja politinio atsako. Posėdyje buvo perskaitytas ir DTEC ekspertų dr. D. Stumbrio ir dr. D. Jasilionio pranešimas apie demografinę situaciją Lietuvoje ir viešosios politikos atsako poreikį. Plačiau apie tai galima paskaityti LRS tinklalapyje. Posėdžio įrašą galima peržiūrėti čia.

Transporto įvykiai yra viena iš pagrindinių išorinių mirties priežasčių. Vertinant demografinę žalą, ši mirties priežastis turi įtaką ne tik mirusiųjų skaičiui, bet ir vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės pokyčiui. Mirčių dėl transporto įvykių Lietuvoje kasmet mažėja. Statistiniai duomenys atskleidžia, jog per pastarąjį dešimtmetį žuvusiųjų sumažėjo daugiau nei 2 kartus (2009 m. – 457, 2019 m. – 214 mirčių) (1 Pav.). Mirčių pasiskirstymas tarp lyčių taip pat mažėja, tačiau vis dar išlieka didžiulis. Pastarųjų 3 metų skaičiavimais, vyrų žūsta beveik 3 kartus daugiau nei moterų.

Pastarąjį dešimtmetį mirčių dėl transporto įvykių mažėjimas yra teigiamas rezultatas ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu (pagal pažangą – 2 vieta tarp ES šalių). Tačiau žvelgiant į dabartinę padėtį, Lietuva vis dar išlieka tarp Europos Sąjungos šalių, kuriose mirtingumo rodiklis yra vienas aukščiausių. Plačiau apie tai DTEC eksperto Audriaus Steponėno straipsnyje “Mirčių dėl transporto įvykių mažėjimas: ar tikslai jau pasiekti?“